Eneagramos istorija
Ši sistema nėra naujovė. Eneagramos šaknys siekia senovės dvasines tradicijas, kurias vėliau integravo į šiuolaikinį pasaulį keli ryškūs mąstytojai. Vienas pirmųjų, kuris pradėjo kalbėti apie Eneagramos struktūrą, buvo Georgijus Gurdžijevas – mistikas, filosofas ir dvasinis mokytojas. Jo darbas padėjo pamatą supratimui, kad žmonių asmenybės gali būti susistemintos pagal tam tikrus dėsningumus.
Georgijus Gurdžijevas (1866–1949) buvo armėnų kilmės mistikas ir dvasinis mokytojas, žinomas dėl savo mokymo apie žmonių sąmoningumą. Jis teigė, kad dauguma žmonių gyvena tarsi „hipnotiniame budraus miego” būsenoje, automatiškai kartodami elgesio stereotipus ir nesąmoningai siekdami tam tikrų tikslų, manydami, kad tai atneš laimę.
Vėliau, XX a., sistemą išplėtojo psichiatras Oskaras Ichazo, kuris susiejo Eneagramos tipus su psichologinėmis motyvacijomis ir dvasiniais augimo keliais. Jo mokinys, psichologas Klaudijus Naranjo, dar labiau integravo šią sistemą į psichoterapijos lauką, pritaikydamas ją šiuolaikinei psichologijai. Jų dėka Eneagrama tapo ne tik dvasiniu įrankiu, bet ir praktišku metodu savęs ir kitų pažinimui.
Eneagramos teorija padeda atpažinti šiuos pasikartojančius elgesio modelius ir suprasti vidinę motyvaciją. Ji išskiria devynis asmenybės tipus, kiekvienam priskirdama tam tikras motyvacijas, fiksacijas ir stipriąsias puses. Pavyzdžiui, fiksacija apibūdinama kaip elgesio stereotipas, kurį asmenybė nuolat kartoja, nesąmoningai manydama, kad pasieks norimą rezultatą, pvz., statusą. Supratus savo elgesio modelius ir vidinę motyvaciją, galima išeiti iš šio uždaro rato ir aiškiai suvokti savo veiksmų priežastis.
Stiprioji pusė Eneagramoje suprantama kaip priešingybė motyvacijai. Nors visi turime vidinius resursus, skirtingus tipus motyvuoja skirtingi dalykai. Po Eneagramos mokymų žmonės sąmoningai suvokia savo elgesio modelius, supranta, kur ir kodėl kartoja tuos pačius veiksmus. Esybė – tai būsena, kai žmonės gyvena harmoningai su savimi ir aplinkiniais, pasiekiama, kai žmogus jaučiasi komforto zonoje ir sąmoningai suvokia savo vidinę motyvaciją.
Taigi, Eneagrama yra naudinga priemonė savęs pažinimui ir asmeniniam tobulėjimui, padedanti atpažinti ir suprasti pasikartojančius elgesio modelius bei vidines motyvacijas.
Eneagrama šiandien
Eneagrama yra ne tik teorija, bet ir galingas įrankis gyvenime. Ji padeda pamatyti žmones ne tik per jų išorinius veiksmus, bet ir per jų vidinį pasaulį – kas juos motyvuoja, kas juos stabdo, ir kaip jie gali augti.
Ar žinojote, kad kiekvienas žmogus turi savo unikalumą? O gal jau spėjote atrasti savąjį? Jei dar ne – tai puiki galimybė pradėti!
