Antrojo eneatipo atstovai – tai žmonės, kuriuos dažnai vadiname pagalbininkais ir globėjais. Jie siekia būti reikalingi, yra empatiški, rūpestingi ir dosnūs. Šios savybės juos paverčia tais, kurie kuria artimus ryšius, nori būti naudingi kitiems ir stengiasi padėti, kai to reikia. Tačiau jų stiprybės neretai gali tapti silpnybėmis, ypač kai jų pagalba virsta manipuliavimu ar savęs nepaisymu dėl kitų poreikių.
Gerosios savybės:
- Natūrali empatija ir gebėjimas jausti kitų žmonių poreikius.
- Atvirumas, šiluma ir gebėjimas kurti stiprius emocinius ryšius.
- Dosnumas ir noras padėti be išankstinių sąlygų.
- Puikus emocinis intelektas ir rūpestingumas.
Silpnybės:
- Polinkis pervertinti savo pagalbą ir jaustis nuskriaustiems, jei nėra įvertinami.
- Sunkumas pripažinti savo poreikius ir pasakyti „ne“.
- Gali naudoti pagalbą kaip būdą pelnyti kitų meilę ar dėkingumą.
- Savivertės siejimas su kitų pritarimu ar dėmesiu.
Kaip jaučiamės šalia antrojo eneatipo?
Būdami šalia antrojo eneatipo, dažnai jaučiamės globojami, išklausyti ir suprasti. Jų gebėjimas pastebėti mūsų poreikius gali būti tikras palaikymas, o šiluma – sukurti artumą. Tačiau kai pagalba tampa per stipri ar per daug įkyriai siūloma, gali atsirasti jausmas, kad esame „užversti dėmesiu“ arba jaučiame nerašytą pareigą atsilyginti. Jei jų pastangos nėra pastebimos ar įvertinamos, jie gali tapti jautrūs, uždari ar net jausti nuoskaudą.
Kai antrasis eneatipas yra harmonijoje su savimi:
Jie sugeba rūpintis kitais neprarasdami savęs. Toks antrasis eneatipas supranta, kad jų vertė nėra priklausoma nuo to, kiek jie padeda, ir geba kurti sveikus, abipusiškai praturtinančius santykius. Šalia tokio žmogaus jaučiamės nuoširdžiai suprasti ir vertinami, nes jų pagalba kyla iš tikros empatijos, o ne poreikio būti reikalingais.
Kai antrasis eneatipas yra konfliktiškas su savimi:
Jų rūpestis gali tapti per daug intensyvus ar net manipuliatyvus. Jie gali pasijusti apleisti ar išnaudojami, jei nejaučia pakankamo dėkingumo. Tai gali sukelti kaltės jausmą aplinkiniams, nes atrodo, kad niekada nepadarome pakankamai, kad juos pradžiugintume. Toks elgesys gali sukelti santykių įtampą ir norą atsiriboti.
